Stambulo istorija neapsiriboja virš gatvių iškilusiais istoriniais objektais. Po miestu plyti kitas pasaulis – požeminiai statiniai, paslėpti praėjimai ir šimtmečių senumo architektūra. Vienas lengviausiai pasiekiamų pavyzdžių – Basilica Cistern, turkiškai vadinama Yerebatan Sarnıcı, – įspūdingas Bizantijos inžinerijos pasiekimas.
Prieš beveik 1 500 metų pastatyta cisterna buvo įrengta siekiant patenkinti augantį miesto vandens poreikį, o jos statybai panaudoti įvairių statinių architektūros elementai. Šiandien lankytojai turi retą galimybę susipažinti su Stambulo praeities dalimi, kuri tebėra paslėpta po šiuolaikiniu miestu. Surinkome 10 įdomių faktų apie Basilica Cistern, kuriuos verta žinoti prieš apsilankymą.
1
Basilica Cistern yra beveik 1 500 metų senumo
Basilica Cistern buvo pastatyta VI amžiuje, apie 532 m., Bizantijos imperatoriaus Justiniano I valdymo laikais. Tuo metu Konstantinopolis buvo Rytų Romos imperijos sostinė, todėl augančiam gyventojų skaičiui ir imperatoriškiesiems pastatams aprūpinti reikėjo plačios vandens tiekimo sistemos.
Cisterna buvo suprojektuota taip, kad joje būtų galima sukaupti didelį vandens kiekį ir patikimai aprūpinti Didžiuosius rūmus bei aplinkinius statinius. Tai, kad ji išliko per žemės drebėjimus, politinius pokyčius ir šimtmečius trukusią miesto plėtrą, liudija įspūdingas Bizantijos statytojų inžinerijos žinias.
2
Ji žinoma kaip Nuskendę rūmai
Nors Bazilikos cisterna niekada nebuvo karališkoji rezidencija, ji pelnė pravardę Nuskendę rūmai, turkiškai – Yerebatan Sarayı, dėl didžiulių požeminių salių ir elegantiškų marmurinių kolonų.
Bazilikos cisternos pavadinimas kilo nuo didelės viešosios bazilikos, kuri kadaise stovėjo virš rezervuaro. Iš pradžių terminas bazilika reiškė tam tikro tipo romėnų viešąjį pastatą, o ne vien religinį statinį.
3
Lubas laiko 336 kolonos
Vienas įspūdingiausių faktų apie Bazilikos cisterną – jos 336 marmurinės kolonos, išdėstytos 12 eilių po 28. Kiekviena kolona yra maždaug devynių metrų aukščio ir laiko plytų arkų bei skliautinių lubų tinklą.
Daugelis kolonų buvo panaudotos iš ankstesnių romėnų statinių, todėl skiriasi jų kapiteliai, raižiniai ir architektūrinės detalės. Kai kurios papuoštos įmantriomis korintinėmis dekoracijomis, o kitų dizainas paprastesnis. Kartu jos sukuria didžiulio požeminio akmeninio miško įspūdį.
Architektūros faktas: 336 kolonos išdėstytos 12 eilių, kiekvienoje eilėje – po 28 kolonas.
4
Cisterna galėjo talpinti maždaug 80 000 kubinių metrų vandens
Bazilikos cisterna buvo ne vien architektūros paminklas. Ji buvo gyvybiškai svarbi Konstantinopolio vandens tiekimo sistemos dalis, galėjusi sukaupti maždaug 80 000 kubinių metrų vandens.
Vanduo į rezervuarą patekdavo plačiu akvedukų ir kanalų tinklu, sujungtu su šaltiniais už miesto ribų. Ši sistema padėdavo aprūpinti vandeniu sausros laikotarpiais ir sutrikus išoriniam tiekimui. Milžiniška cisternos talpa rodo, kaip kruopščiai Bizantijos inžinieriai planavo imperijos sostinės poreikius.
5
Dvi paslaptingos Medūzos galvos laiko senovines kolonas
Bazilikos cisternos šiaurės vakariniame gale dvi įspūdingos akmeninės skulptūros, vaizduojančios Medūzą, naudojamos kaip kolonų pagrindai. Viena galva apversta aukštyn kojomis, o kita paguldyta ant šono.
Graikų mitologijoje Medūza buvo gorgonė, kurios žvilgsnis galėjo paversti žmones akmeniu. Skulptūros tikriausiai buvo panaudotos iš naujo iš ankstesnio romėnų pastato, tačiau jų pirminė vieta nežinoma. Kai kurios legendos teigia, kad neįprasta jų padėtis turėjo neutralizuoti mitines Medūzos galias, tačiau istorikai paprastai mano, kad labiau tikėtinas paaiškinimas yra praktiniai statybos reikalavimai.
6
Verkianti kolona padengta paslaptingais ašaros formos raštais
Tarp šimtų kolonų išsiskiria viena ypač neįprasta, vadinama Verkiančia kolona arba Raudančia kolona. Jos paviršių puošia išskirtiniai raižyti raštai, primenantys ašaras ir akis, todėl ji aiškiai skiriasi nuo aplinkinių kolonų.
Pasak vietos legendos, ašaros simbolizuoja darbininkų, žuvusių statant cisterną, kančias. Nors nėra patvirtintų istorinių įrodymų, siejančių raižinius su šia istorija, kolona tebėra viena iš labiausiai intriguojančių rezervuaro detalių.
7
Žmonės kadaise rinko vandenį ir gaudė žuvis po savo namais
Per kelis šimtmečius po Bizantijos laikotarpio Bazilikos cisterna pamažu prarado savo svarbiausią reikšmę miesto vandens tiekimo sistemoje. Tačiau vietos gyventojai jos visiškai nepamiršo.
XVI amžiuje prancūzų mokslininkas Petrus Gyllius sužinojo, kad netoliese gyvenantys žmonės galėdavo semti vandenį pro angas po savo namais. Pasakojimuose taip pat buvo minima, kad požeminiame rezervuare plaukiojo žuvys. Jo tyrimas vėl atkreipė Europos mokslininkų dėmesį į cisterną ir padėjo užfiksuoti nepaprastą jos mastą.
8
Bazilika Cisternos pasirodė garsiuose filmuose
Neįprasta Bazilika Cisternos atmosfera pavertė ją patrauklia vieta tarptautiniam kinui. Jos požeminiai koridoriai, aukštos kolonos ir paslaptinga aplinka buvo rodomi tokiuose kūriniuose kaip James Bond filmas From Russia with Love (1963 m.).
Cisterna taip pat atlieka svarbų vaidmenį Dano Browno romane Inferno ir pagal jį 2016 m. sukurtame filme, nors kai kurios kino scenos buvo atkurtos, o ne filmuotos pačiame monumente. Šie pasirodymai padėjo supažindinti viso pasaulio žiūrovus su Bazilika Cisterna.
9
Lankytojai nusileidžia 52 laipteliais į požeminę salę
Bazilika Cisterna yra po istoriniu Stambulo Sultanahmeto rajonu, vos už kelių žingsnių nuo Hagia Sophia. Tradiciškai lankytojai į požeminį statinį patenka leisdamiesi laiptais, kuriuos sudaro 52 akmeniniai laipteliai.
Po gatvės lygiu atmosfera smarkiai pasikeičia. Oras tampa vėsesnis, labiau girdisi tekančio ir lašančio vandens garsai, o apšviestų kolonų eilės driekiasi į tolį. Šiandien pakelti takai leidžia lankytojams judėti po istorinę salę ir kartu apsaugo originalias jos architektūros ypatybes.
10
Bazilikos cisterna buvo pertvarkyta per didelius restauravimo darbus
1985–1987 m. Bazilikos cisternoje buvo atlikti reikšmingi restauravimo darbai: pašalintas susikaupęs purvas ir šiukšlės, įrengti lankytojams skirti takai. Šie patobulinimai leido įvertinti anksčiau paslėptas architektūrines detales, įskaitant garsiuosius Medūzos galvų pjedestalus.
2022 m. buvo užbaigtas dar vienas konservavimo projektas, apėmęs konstrukcijų sutvirtinimą, atnaujintus takus ir kruopščiai suprojektuotą apšvietimo sistemą. Cisterna vėl atvėrė duris 2022 m. liepą, pristatydama istorinę architektūrą, kurioje dera paveldo išsaugojimas ir šiuolaikinis muziejaus dizainas.
Kodėl verta aplankyti Bazilikos cisterną?
Bazilikos cisterna siūlo potyrį, nepanašų į daugelį kitų istorinių Stambulo lankytinų vietų. Užuot matę didingus kupolus ar lauko kiemus, lankytojai patenka į senovinį požeminį pasaulį, kurį suformavo vanduo, akmuo, mitologija ir šimtmečių architektūros istorija.
Nuo įspūdingos 336 kolonų kolekcijos iki paslaptingų Medūzos skulptūrų – kiekviena cisternos dalis atspindi vis kitą Konstantinopolio praeities aspektą. Keliautojams, besidomintiems Bizantijos istorija, neįprasta architektūra ar atmosferine fotografija, Bazilikos cisterna tebėra išskirtinė vieta, kurią verta aplankyti.
Planuojate savo akimis pamatyti Basilica Cistern? Peržiūrėkite bilietų pasirinkimus ir iš anksto pasirūpinkite įėjimu.
Basilica Cistern bilietai